Poreikių įvairovė
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Svarbu kiekvienam suteikti jo galias ir gebėjimus atitinkantį ugdymą ir reikiamą pagalbą.
Mokyklose dirba ne tik mokytojai, bet ir visa švietimo specialistų komanda, kuri talkina ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, bet ir visai mokyklos bendruomenei.
Specialieji ugdymosi poreikiai
Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų.
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Kas nustato specialiuosius ugdymosi poreikius?
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba. Jei vaiko gerovės komisija nusprendžia, kad vaikui reikalingas ugdymo pritaikymas, priimamas sprendimas kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo.
NEGALIOS
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė*, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).
*Kurčneregystė – itin reta negalia, kurios priežastis – įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, gali būti ugdomi mokykloje (ar klasėje), skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo.Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.
Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz. grožinės ir kitokios literatūros leidinių, kaupiamas tiflopedagoginės literatūros fondas.
Klausos sutrikimas
Tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys suvokti ir apdoroti garsinę
informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Turintiems klausos
sutrikimų būdinga specifinė kalbos raida, kurią lemia klausos sutrikimo atsiradimo laikotarpis
(ikikalbinis ar pokalbinis), klausos sutrikimo laipsnis,
ugdymo sąlygos ir individualūs vaiko ypatumai. Klausos sutrikimas gali būti:
nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo
centro (LKNUC) specialistais.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Pasireiškia sutrikimais trijose veiklos
srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės. Mokiniui turi būti užtikrinama visa reikiama švietimo pagalba.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
SUTRIKIMAI
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.
Mokymosi sutrikimai
Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai.
Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję.
Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos.
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai – tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai gali būti painiojami su specifiniais mokymosi sutrikimais, koordinacijos sutrikimais, socialinėmis fobijomis, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu ar autizmo spektro sutrikimais.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse.
Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai.
Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje.
Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus.
Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais. Šie sunkumai yra nuolatiniai ir neatitinka raidos etapui būdingo elgesio ir emocijų.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.
Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, pagalbą teikia logopedas, esant poreikiui, ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Mokymosi sunkumai
Mokymosi sunkumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas.
Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
- Dėl susisiekimo, prašome kreiptis į savo miesto - rajono savivaldybę
